Norint naudotis kredito unijų teikiamomis paslaugomis (kreditai, lizingas, atsikaitomąją sąskaita, terminuotas indėlis ir kt.) dažnai reikia tapti pajininku. Lietuvos bankas paruoše rekomendacijas su kuriomis siūlome susipažinti visiems, planuojantiems turėti terminuotą indėlį kredito unijose.

Lietuva pagrįstai gali vadintis „fintech“ lydere tarpusavio skolinimo srityje, nes čia, lyginant su kitomis Europos šalimis, išskyrus Angliją, sudarytos palankiausios sąlygos investuoti tarpusavio skolinimo platformose. „Paskolų klubo“ valdybos pirmininko Evaldo Remeikio teigimu, tai lemia aiškus teisinės aplinkos reguliavimas Lietuvoje. Tuo tarpu užsienio šalyse šiuo atžvilgiu situacija dar neapibrėžta, todėl apie iššūkius, su kuriais gali tekti susidurti rinkos žaidėjams šiomis dienomis diskutuojama Vilniuje vykstančioje metinėje sutelktinio finansavimo konferencijoje.  

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Lietuvoje jau kelis metus veikia tarpusavio skolinimosi platformos. Šių metų rugpjūtį paskelbtais Lietuvos Banko duomenimis, tarpusavio skolinimo platformos didina savo paslaugų apimtį. Per pirmąjį šių metų pusmetį operatoriai suteikė 7,69 mln. Eur paskolų, t.y. du kartus daugiau, nei buvo suteikta per tokį patį laikotarpį praėjusiais metais. Pirmojo šių metų pusmečio apžvalgos duomenimis beveik 14 tūkst. investuotojų paskolinta suma sudarė 12,5 mln. eurų. Vidutiniškai vienas investuotojas į tarpusavio skolinimo platformas investavo apie 900 Eur, tuo tarpu vidutinė išduoto kredito suma siekia apie 2,2 tūkst. Eur.

Beveik pusė savo verslą norinčių pradėti gyventojų ketina imti paskolą, rodo tyrimas. Tačiau planai verslą įsukti skolintomis lėšomis tiesiogiai koreliuoja su žmonių amžiumi: skolintis verslo pradžiai planuoja net keturi penktadaliai jaunuolių iki 25 metų ir mažiau nei ketvirtadalis vyresnių nei 46 metai gyventojų.

Dauguma finansų ekspertų laikosi nuomonės, kad Lietuvos vaikų finansiniam lavinimui turėtu būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.