„Šeši nuliai“, tinklaraštininkas, savo santaupas toje pačioje unijoje laiko šešerius metus. Rašo apie tai taip, lyg būtų aptikęs gudrybę, kurios kiti nepastebėjo. 3,90 procento lanksčiojo indėlio grąža jam galioja dar dvejus metus. Naujam klientui ta pati įstaiga šiandien siūlo 2,80.
2026 metais didieji bankai už įprastą sąskaitą moka labai mažai. „Šeimos kredito unija“ siūlo iki 3,10 procento už terminuotąjį indėlį, už lankstųjį moka 2,80. „Saulėgrąža“ kartelę kelia dar aukščiau, atitinkamai iki 3,30 ir 2,50 procento. Visame sektoriuje terminuotųjų indėlių normos šiuo metu išsibarsčiusios maždaug tarp 2 ir 3,3 procento, priklausomai nuo unijos ir termino. Taupomoji sąskaita ta pati, tik palūkanos du ar tris kartus didesnės nei žinomuose bankuose.
Saugumas ir narystės mitai
Indėlių apsauga unijose veikia identiškai kaip bankuose, per valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas". Vienam asmeniui vienoje įstaigoje kompensuojama iki 100 000 eurų. Pinigus paskirstęs po kelias unijas, kiekvienoje gauni atskirą šimto tūkstančių lubą. Kompensavimo procedūros nuo komercinio banko žlugimo scenarijaus nesiskiria nė per milimetrą. „Šeši nuliai“ teigė, kad jam galimas unijos bankrotas nekelia jokio nerimo. Euro vertė nepriklauso nuo to, ar jis guli didžiajame banke, ar mažoje unijoje.
O kas nutinka įstojus, tai jau kitas reikalas. Kredito unijoje žmogus tampa kooperatyvo nariu ir daliniu savininku. Nors taip ir parašyta dokumentuose, praktikoje viskas atrodo kukliau. Stojant perkamas pajus, paprastai nuo 30 iki 100 eurų. „Kauno kredito unijoje“ pajus kainuoja 30 eurų, stojimas dar 15. Pasitraukus juos grąžina, pelningais metais ant viršaus prideda dividendų. Tik pajaus valstybės draudimas nedengia. Žlugus unijai, tos keliasdešimties eurų galima netekti. Kartu su naryste ateina balsas visuotiniame susirinkime, nors realybėje juo pasinaudoja vienetai. Kadaise reikėjo įrodyti ryšį su unijos bendruomene, gyventi ar dirbti tam tikroje vietovėje. Dabar šie reikalavimai gerokai laisvesni.
Daugiau nei paraštinė rinka
Apie unijas daugelis vis dar galvoja kaip apie kažką nereikšmingo. 2026 metų pradžios skaičiai rodo ką kita. 58 unijos, apie 130 aptarnavimo taškų nuo Klaipėdos iki Utenos. Visos pasiskirsčiusios tarp dviejų centrinių organizacijų Kaune, kurias prižiūri Lietuvos bankas. Didžioji, Lietuvos centrinė kredito unija, drauge su 44 narėmis sudaro LKU grupę. Daugiau nei 130 000 narių. Šalia veikia mažesnioji Jungtinė centrinė kredito unija KREDA su 14 unijų. Metų pradžioje iš jos pasitraukė RATO ir virto banku.
Bendras sektoriaus turtas smuktelėjo iki maždaug 1,8 milijardo eurų, bet tą kritimą lėmė vien RATO pasitraukimas. Be jo indėliai kaip tik paaugo apie 2,5 procento. LKU grupė 2025 metus baigė su 1,23 milijardo eurų turtu. Per metus jis ūgtelėjo 12,4 procento. Paskolų portfelis pašoko 17 procentų iki 958,7 milijono eurų. Verslo paskolos šovė beveik 29 procentais. 4669 naujos paskolų sutartys, kurių bendra vertė 322,7 milijono eurų. Visas tas skolinimas remiasi indėlininkų pinigais. Pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 3,7 milijono eurų. Prieš metus buvo 2,8 milijono.
Lanksčios galimybės ir tyli konkurencija
Unijose yra produktas, kurio tradiciniuose bankuose praktiškai nerasite. Lankstusis indėlis. Palūkanos skaičiuojamos nuo kintančio sąskaitos likučio, kaupiamos kas mėnesį. „Šeimos kredito unijoje“ du kartus per mėnesį galima pasiimti iki 90 procentų sumos, ir jau priskaičiuotos palūkanos dėl to niekur nedingsta.
Visa esmė ta, kad kol normos rinkoje atrodo patrauklios, galima atidaryti kelerių metų lankstųjį indėlį vos už kelis šimtus eurų, o likusius pinigus suneši tada, kai patogu. Kiekvienas papildymas uždirba tą pačią sutartyje užfiksuotą normą. Kas žino, kad pinigų kurį laiką tikrai nelies, renkasi terminuotąjį ir išspaudžia dar šiek tiek daugiau. „Šeši nuliai“ autorius pasiliko prie lanksčiojo varianto.
Palūkanų normas aukštai laiko konkurencija. Unija, norinti aktyviai skolinti, privalo kažkaip pritraukti lėšų, ir dažniausiai tai daro vieninteliu jai prieinamu būdu, mokėdama už indėlius daugiau nei kaimynė. Rinkoje, kurioje veikia kelios dešimtys tokių įstaigų, visada atsiranda bent viena, siūlanti šiek tiek geresnę normą.