# Lietuvos būsto paskolų palūkanų normos 2025

Vilniuje gyvenanti Justina Kazlauskienė praėjusį gruodį pakeitė savo būsto paskolą iš vieno banko į kitą, ir tas vienas sprendimas per ateinančius dvidešimt metų jai sutaupys apie 18000 eurų. Ji tiesiog pasidomėjo, ką siūlo kiti bankai, paprašė savo esamo skolintojo sumažinti palūkanas, išgirdo atsakymą "ne", ir per tris savaites perkėlė visą paskolą kitur. Kai paklausiau, kodėl ji taip pasielgė, atsakymas buvo paprastas: "Euribor krito, o mano bankas elgėsi taip, lyg nieko nebūtų įvykę." Šita istorija gerai iliustruoja tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvos būsto paskolų rinkoje, kur dalis skolininkų aktyviai ieško geresnių sąlygų, o dalis tiesiog moka tai, ką moka, nesigilindami į alternatyvas.

Lietuvos banko duomenimis, 2025 metų pirmąjį ketvirtį vidutinė būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje siekė apie 4,8 procento, ir tai yra maždaug 0,6 procentinio punkto mažiau nei prieš metus tuo pačiu metu. Kritimas nėra dramatiškas, bet jis jaučiamas. Šešių mėnesių Euribor, prie kurio pririšta dauguma Lietuvos būsto paskolų, 2025 metų gegužę svyravo ties 2,1-2,2 procento riba, nors dar 2023 metų rudenį buvo pasiekęs beveik 4,2 procento. Tai reiškia, kad per pusantrų metų bazinė palūkanų norma sumažėjo perpus, ir teoriškai daugumos skolininkų mėnesinės įmokos turėjo atitinkamai sumažėti. Praktiškai taip ir atsitiko, nors ne visi tai pajuto vienodai greitai, nes palūkanos perskaičiuojamos skirtingais intervalais priklausomai nuo sutarties sąlygų.

Kalbant apie tai, ką siūlo bankai naujiems klientams, marža, kurią bankai prideda prie Euribor, šiuo metu svyruoja nuo maždaug 1,8 iki 2,5 procento priklausomai nuo įnašo dydžio, paskolos sumos ir kliento finansinės situacijos. Kreditai.INFO finansų analitikas paaiškina, kad geriausias sąlygas gauna tie, kurie įneša bent 20-25 procentus būsto vertės, turi stabilias pajamas ir neturi kitų didelių finansinių įsipareigojimų. Tokiu atveju galima tikėtis maržos ties 1,8-1,9 procento, kas su dabartiniu Euribor duoda bendrą palūkanų normą apie 3,9-4,1 procento. Tai vis dar nėra grįžimas į 2021 metų sąlygas, kai žmonės gaudavo paskolas su 2 ar net 1,8 procento palūkanomis, bet jau gerokai geriau nei 2023 metų košmaras, kai kai kurie skolininkai mokėjo 5,5-6 procentus.

Lietuvos rinkoje dominuoja trys didieji bankai: Swedbank, SEB ir Luminor, kurie kartu sudėjus turi apie 85 procentus visos būsto paskolų rinkos. Luminor finansavimo specialistė Laura Žukovė interviu sakė, kad bankas pastaraisiais mėnesiais pastebėjo padidėjusį klientų susidomėjimą refinansavimu, ir tai visiškai suprantama, nes daugelis žmonių, paėmusių paskolas 2022-2023 metais, dabar turi galimybę peržiūrėti savo sąlygas. Ji taip pat pažymėjo, kad bankai konkuruoja ne tik marža, bet ir papildomomis paslaugomis, greitu sprendimų priėmimu ir lanksčumu derybose. Iš tiesų, kai bandai gauti būsto paskolą, skirtumas tarp bankų kartais būna ne tiek palūkanose, kiek tame, kaip greitai jie atsako į užklausas ir kaip lengvai galima su jais susitarti dėl individualių sąlygų.

Šiaulių bankas, kuris yra ketvirtas pagal dydį, bando konkuruoti su didžiaisiais siūlydamas šiek tiek žemesnes maržas, nors jo rinkos dalis vis tiek lieka nedidelė, apie 8-9 procentus. Kredito unijos, kurių Lietuvoje veikia kelios dešimtys, teoriškai taip pat teikia būsto paskolas, bet praktiškai jų sąlygos dažniausiai būna prastesnės nei bankų, maržos gali siekti 2,8-3,2 procento, ir jos labiau orientuojasi į mažesnių sumų paskolas arba atvejus, kai bankai atsisako finansuoti. Fintech bendrovės, tokios kaip Bigbank ar Inbank, būsto paskolų segmente praktiškai nedalyvauja, nes tai reikalauja kitokio kapitalo ir reguliacinio režimo nei vartojimo kreditai.

Kai žiūri į Lietuvos būsto paskolų rinką platesniame kontekste, matai kelis įdomius dalykus. Pirma, lietuviai vis dar labiau mėgsta kintamas palūkanas nei fiksuotas, nors po 2022-2023 metų šoko situacija šiek tiek pasikeitė. Lietuvos banko statistika rodo, kad maždaug 15-18 procentų naujų būsto paskolų dabar imama su fiksuotomis palūkanomis bent pirmeriems trims ar penkeriems metams, nors prieš penkerius metus tas skaičius buvo vos 5-7 procentai. Bankai siūlo fiksuotas palūkanas ties 4,2-4,8 procento lygiu trejiems metams ir 4,5-5,1 procento penkeriems metams, kas nėra itin patrauklu, jei tiki, kad Euribor ir toliau kris, bet suteikia ramybę tiems, kurie nori tiksliai žinoti, kiek mokės kiekvieną mėnesį.

Antra, vidutinis būsto paskolos dydis Lietuvoje 2024 metais buvo apie 95000-100000 eurų, ir tai didžiąja dalimi atspindi nekilnojamojo turto kainas Vilniuje, kur standartinis dviejų kambarių butas kainuoja apie 120000-150000 eurų priklausomai nuo rajono. Kaune ir Klaipėdoje kainos maždaug 20-30 procentų mažesnės, atitinkamai mažesnės ir paskolų sumos. Kai kurie ekspertai teigia