Nors iš pirmo žvilgsnio tokie skaičiai atrodo maži, praktikoje jie sukelia itin rimtų finansinių padarinių. Pavyzdžiui, asmuo, prieš trejus metus uždelsęs pervesti paskutinę 9 eurų lizingo įmoką, šiandien kreipdamasis dėl būsto paskolos gali sulaukti žymiai didesnės maržos nei pavyzdingai įsipareigojimus vykdęs pirkėjas. Per 25 metų kredito laikotarpį šis neva nežymus nuokrypis pavirsta tūkstančiais papildomai sumokamų eurų. Portalo „Kreditai.INFO“ finansų analitikas atkreipia dėmesį, kad gyventojai su tokiomis griežtomis sąlygomis dažniausiai susiduria jau paskolos vertinimo etape, kai banko specialistas įvardija gerokai didesnes sumas, nei tikėtasi iš pradžių.
Dvi esminės kreditingumo vertinimo sistemos Lietuvoje
Šalyje veikia dvi nepriklausomos kredito istorijos apskaitos sistemos, tačiau apie jų veikimo principus susimąsto toli gražu ne kiekvienas. Lietuvos bankas administruoja Paskolų rizikos duomenų bazę (PRDB), į kurią informaciją teikia komerciniai bankai, kredito unijos, vartojimo kreditų bendrovės ir tarpusavio skolinimo platformos. Šioje bazėje kaupiami išsamūs duomenys apie kiekvieną įsipareigojimą – jo dydį, grąžinimo terminus, palūkanų normą bei mokėjimų drausmę. Tuo metu privataus kapitalo bendrovė „Creditinfo Lietuva“, naudodamasi šia ir papildoma informacija (pavyzdžiui, telekomunikacijų įmonių duomenimis apie neapmokėtas sąskaitas), skaičiuoja asmens kreditingumo reitingą. Jis skirstomas kategorijomis nuo A iki D: A reitingas rodo aukščiausią patikimumo lygį bei palankiausias skolinimosi sąlygas, o D raidė dažniausiai reiškia neigiamą finansuotojų sprendimą. Kai kurios kredito įstaigos, užfiksavusios D vertinimą, paraiškos nagrinėjimą iškart nutraukia. Kadangi tikslios reitingavimo ribos viešai neskelbiamos, gyventojai negali tiksliai įvertinti, kiek trūksta iki aukštesnės kategorijos.
Kredito istorijos saugojimo terminai ir senų klaidų įtaka
Mokėjimų istorija turi lemiamą svorį vertinant asmens kreditingumą, tačiau retas įsisąmonina, kokį ilgą laikotarpį sistemoje išlieka informacija apie uždelstus atsiskaitymus. Bendrovės „Creditinfo“ duomenų bazėje neigiami įrašai fiksuojami iki dešimties metų nuo paskutinio atsiskaitymo dienos. Nors praėjus penkeriems metams po skolos padengimo jų įtaka reitingui palaipsniui mažėja, praeities nuokrypiai vis tiek palieka pėdsaką – pavyzdžiui, dar 2019 metais uždelstas mokėjimas gali neigiamai paveikti dabartinį asmens vertinimą. Paskolų vertinimo praktikoje tokios situacijos kartojasi nuolat – pareiškėjo pajamos bei pradinis įnašas atitinka reikalavimus, tačiau sistemoje vis dar matomas senas ryšio paslaugų įsiskolinimas, kurį žmogus jau seniai pamiršo. Kadangi telekomunikacijų operatoriai duomenis teikia bendrovei „Creditinfo“, visuomenėje yra įsitikinimas, esą bankams nesvarbios mažos ryšio sąskaitos, visiškai neatitinka tikrovės.
Kredito užklausų poveikis asmens patikimumo vertinimui
Kreditingumo vertinimą tiesiogiai veikia ir užregistruotų užklausų skaičius. Kiekvienas oficialus kreipimasis dėl paskolos fiksuojamas sistemoje, todėl trys ar keturios paraiškos skirtingoms finansų įstaigoms per trumpą laiką rizikos vertintojams atrodo ne kaip atsakingas sąlygų lyginimas, o kaip skubus siekis gauti finansavimą bet kokiomis sąlygomis. Bankų specialistai mato tikslią kiekvienos užklausos datą bei šaltinį. Viena ar dvi užklausos per metus laikomos visiškai įprasta praktika, tačiau penki kreipimaisi per mėnesį jau sukelia papildomų dvejonių. Visgi svarbu pabrėžti, kad profilaktinis asmeninis kreditingumo patikrinimas atitinkamose sistemose ar elektroninių valdžios vartų portale reitingo neblogina. Tai laikoma „minkštąja“ užklausa, atliekama be apribojimų. Tuo tarpu finansuotojo atliekamas tikrinimas nagrinėjant paraišką vertinamas kaip „kietoji“ užklausa, kuri kaupiasi sistemoje ir daro įtaką galutiniam rezultatui.
Savarankiška kredito istorijos patikra prieš kreipiantis dėl finansavimo
Kiekvienas gyventojas gali nemokamai pasitikrinti savo kredito istoriją atitinkamoje sistemoje, prisijungęs per „Smart-ID" arba elektroninį parašą. PRDB duomenys taip pat nemokamai pasiekiami elektroninių valdžios vartų portale. Kadangi abu šaltiniai teikia skirtingo pobūdžio informaciją, rekomenduojama peržiūrėti abiejų registrų duomenis. PRDB atskleidžia informaciją apie visus esamus įsipareigojimus ir jų būseną, o kredito biuro sistema parodo bendrą kreditingumo reitingą bei jį determinuojančius veiksnius, įskaitant komunalinių ar ryšio paslaugų skolas. Nustačius netikslumus, duomenis galima tikslinti. Pastebėjus neaiškumus Lietuvos banko duomenų bazėje, reikėtų kreiptis nemokama linija 8 800 50 500. Jei netikslumai užfiksuoti kredito biuro sistemoje, prašymą patikslinti informaciją būtina teikti tiesiogiai šiai bendrovei.
Aukšto kreditingumo reitingo finansinė nauda
Banko „Swedbank“ skaičiavimai rodo, kad nepriekaištinga kredito istorija per visą būsto paskolos laikotarpį leidžia sutaupyti iki 10 tūkst. eurų, kai skolinama suma viršija dabartinį šalies vidurkį – maždaug 55 tūkst. eurų. „Swedbank“ specialistės teigimu, priklausomai nuo kliento rizikos lygio, palankus įvertinimas palūkanų naštą gali sumažinti net iki ketvirtadalio. Dėl šios priežasties prieš kelerius metus uždelsta 9 eurų lizingo įmoka įgauna itin reikšmingą finansinę išraišką. Automobilių lizingo atveju skirtumai mažesni, tačiau taip pat svarbūs. Pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų vertės automobilis aukštą reitingą turinčiam klientui gali kainuoti iki 1700 eurų mažiau nei asmeniui, kurio vertinimas prastesnis. Tai reiškia, kad už tą patį turtą tenka sumokėti didesnę sumą vien dėl prastesnio finansinio patikimumo rodiklio.
Kreditingumo reitingo atkūrimo strategija ir rizikos
Kreditingumo reitingo gerinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės bei nuoseklumo. Paslaugos, žadančios atkurti kredito istoriją per kelias dienas, yra praktiškai negalimos, o „Swedbank“ ekspertų teigimu tokie siūlymai įvardijami kaip atviras sukčiavimas. Vienintelis veiksmingas būdas užtikrinti aukštą įvertinimą – nuolatinė finansinė disciplina.
Būtina laiku padengti visus atsiskaitymus, nuosekliai mažinti įsiskolinimų likučius, neišnaudoti daugiau kaip trečdalio kredito kortelės limito ir neskubėti naikinti seniausios kredito kortelės sąskaitos, nes ilgesnė istorija kelia reitingo balą. Lietuvos bankas rekomenduoja finansiniams įsipareigojimams skirti ne daugiau kaip 40 proc. mėnesio pajamų, o „Swedbank“ pataria laikytis dar konservatyvesnės 30 proc. ribos. Tai garantuoja didesnį stabilumą, nes pasiekus 40 proc. ribą net ir nedidelis išlaidų padidėjimas sukelia riziką. Be to, vertinant paraišką, analizuojama abiejų sutuoktinių kredito istorija, todėl vieno iš jų prastesnis reitingas gali nulemti neigiamą galutinį sprendimą, net jei kito partnerio finansinė reputacija yra nepriekaištinga.
Neįvertinti veiksniai paskolos paraiškos teikimo etape
Kredito istorijoje fiksuojama daug specifinių detalių, į kurias neatkreipiamas dėmesys iki paraiškos teikimo momento. Pavyzdžiui, prieš aštuonerius metus išduota ir nenaudojama kredito kortelė išlieka ataskaitoje, o jos uždarymas gali sumažinti reitingą dėl sutrumpėjusios bendros kredito naudojimo trukmės. Portalo „Kreditai.INFO“ finansų analitikas pabrėžia, kad gyventojai savo kredito istorija dažniausiai susidomi tik pradėdami skolinimosi procesą, kai operatyviai pakeisti duomenis jau nebeįmanoma. Rekomenduojama rodiklius tikrinti profilaktiškai kartą per metus, neplanuojant skolinimosi. Tai leidžia laiku pastebėti netikslumus ar pamirštus įsiskolinimus ir juos pašalinti dar prieš kreipiantis į kredito įstaigą.